Sukurkite namus, kurie talpina emocijas, žadina pojūčius ir seka gyvenimo istoriją
Namai kiekvienam iš mūsų turi savitą, individualią prasmę.Esantys savuose namuose galime jaustis įvairiose vietose: pas močiutę kaime, pievoje prie miško, ar su kuprine ant pečių toliausiame pasaulio kampelyje. Ir visas šias patirtis galime persikelti į savo kuriamus namus, talpinančius emocijas, žadinančius pojūčius ir sekančius mūsų gyvenimo istoriją.
namai, kuriuose jauku ir gera
Namai būna ypač jaukūs vakarais. Po ilgos, pilnos įspūdžių dienos, kai gali ramiai atsipūsti… arba pasidžiaugti pasiilgusių vaikų šurmuliu. Vasarą, kai šilta, namai erdvesni – vakaro vėsuma kvieste kviečia įkvėpti gryno oro kieme, balkone, prie atviro lango. Tada namų erdvė tarytum aprėpia didesnę juos supančio pasaulio dalį. Kitaip yra ilgais rudens, žiemos vakarais, kai tamsu ir šalta, kai norisi kuo greičiau sušilti prie namų židinio su karštos arbatos puodeliu rankose. Namų erdvė tuomet sumažėja, tuo pat metu tartum sutirštėja nuo intensyvaus buvimo joje. Daugiau...
namų pojūtis gamtos apsupty
Turbūt ne veltui jūros ošimas lyginamas su įsčiose girdimais garsais – norisi būti ir būti jo apsuptyje. Jūra tarsi primena pirmąjį atsiradimą šiame pasaulyje, pirmuosius namus, kupinus liūliuojančios ramybės, talpinančius, auginančius, saugančius. Filosofas Gaston Bachelard rašo apie kriauklės simbolinę prasmę, kaip namų, kuriuose gimstama, iš kurių atsirandama. Namų, kuriuos gyvybė – ar tai būtų moliuskas, ar sraigė – sukuria iš vidaus. Kriauklės vaizdinys man visuomet primena jūrą: susuktą kriauklę pridėjus prie ausies girdisi jūros ošimas. Pamenu, vaikystėje, kai pasiilgdavau jūros, pasiimdavau tokią kriauklę, kad vėl išgirsčiau bangas. Daugiau...
namai, atspindintys vidinį pasaulį
Carl Gustav Jung knygoje „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ aprašo, kaip jis statė Bokštą Bolingene (Šveicarija), kuris tapo jo vidinio pasaulio atspindžiu. Iš pradžių C. G. Jung pradėjo statyti vienaukštę trobelę, primenančią pirmykščių žmonių buveinę. Statybų eigoje ši trobelė iškilo į dviaukštį Bokštą, kuriame buvo galima gyventi. Po kelių metų buvo pristatytas dar vienas korpusas ir bokštelis, tada dar vienas priestatas, dar vėliau atsirado tvora aptvertas kiemelis. Kaip rašo C. G. Jung: „Nuo pat pradžių Bokštas man tapo brendimo vieta – tarytum motinos įsčios ar motiniškas pavidalas, kur aš vėl galėjau būti tuo, kas esu, buvau ir būsiu. (…) Namą stačiau atskiromis dalimis, vadovaudamasis tik esamais konkrečiais poreikiais. (…) Tik vėliau pamačiau, kaip visos dalys susijungė į prasmingą pavidalą ir tapo psichinės visumos simboliu. (…) Bolingene aš jaučiuosi gyvenąs patį tikriausią savo gyvenimą, kur viskas atitinka mano esmę.“ Daugiau...
Kur Jūs jaučiatės esantys savuose namuose? Kviečiu pažvelgti į savo turimus, kuriamus ar svajonių namus kiek kitaip: PRO MANO LANGĄ