namų terapija
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai

Nuo savanų iki savų namų: I dalis

25/7/2016

0 Comments

 

​Ar norėtumėte kažkurį iš šių kraštovaizdžių  matyti pro savo langą?
Picture
nationalgeographic.com
Picture
sciencedaily.com
Picture
grasslandsintheworld.weebly.com‪
Jei Jūsų atsakymas yra „taip“, jis sutampa su didžiąją dalimi tarpkultūrinio tyrimo dalyvių, kurie teigė, jog norėtų gyventi tokio kraštovaizdžio apsuptyje. Pasak mokslininkų, būtent tokia aplinka – žolė ir pavieniai medžiai bei krūmai – vyravo Rytų Afrikoje, kurioje per 6 milijonus metų vystėsi mūsų protėviai. O prieš 70 tūkstančių metų Rytų Afrikos savanose iš neididelės, galbūt kelių tūkstančių individų populiacijos, išsivystė Homo Sapiens – dabartiniai žmonės. Mokslininkų teigimu, tokią mažą paskutinių Homo Sapiens protėvių imtį įrodo tai, jog du skirtingose Pasaulio vietose gyvenantys žmonės yra genetiškai panašesni vienas į kitą, nei dvi tose pačiose Afrikos vietovėse, tik skirtingose grupėse, gyvenančios šimpanzės. Gali būti, kad mes ir dabar instinktyviai renkamės tokias aplinkas, kurios prieš daugybę metų padėjo mūsų rūšiai išlikti.
Pasak aplinkos psichologijos eksperto Colin Ellard, žinodami, kokiame kraštovaizdyje mes instinktyviai norėtume gyventi, galime kalbėti apie mums svarbių erdvių (tiek eksterjero, tiek interjero)  parametrus, spalvas, tekstūras ir formas.
Jau esu rašiusi apie Jay Appleton prieglobsčio ir perspektyvos (refuge and prospect) teoriją: mes esame linkę rinktis tokias vietas, kurios suteikia prieglobstį, tačiau atveria ir perspektyvą. Toks mūsų pasirinkimas gali būti instinktyvus, likęs nuo tų laikų, kai mūsų protėviams tekdavo slėptis nuo plėšrių žvėrių tokioje vietoje, kurioje jaustųsi saugiai, bet tuo pačiu galėtų pamatyti plėšrūnus besiartinančius. 
Picture
vilnius.lt
Atsiveriančios Rytų Afrikos savanos platybės ir jose augantys medžiai bei krūmai, už kurių galima pasislėpti, kaip tik ir sudaro galimybes prieglobsčiui ir perspektyvai. Panašiose vietose mes ir dabar jaučiamės saugiai. Parkuose, miesto skveruose, kavinėse paprastai renkamės nuošalesnes, tamsesnes, po žemesniu stogu ar medžio šelšėlyje esančias vietas. Tuo pačiu, jaukiau yra tuomet, kai iš jų atsiveria šviesesnės ir aukštesnės erdvės. Panašias vietas galime susirasti ar susikurti ir savo namuose, gabūt kambario nišoje ar kampe.
Picture
trekearth.com
Dar vienas „savanų palikimas“ gali būti ir tai, kad mums patinka šviesos ir šešėlų žaismas – toks, kokį matome būdami po plačia medžių lapija saulėtą dieną. Toks apšvietimas mums instinktyviai reiškia saugumą, nes pasprukti nuo pavojaus tokioje vietoje būdavo paprasta greitai įsliuogiant į medį. Galbūt čia slypi mintis ir apie tai, kad „geras apšvietimas“ nebūtinai reiškia „daug šviesos“, kaip dažnai gali atrodyti. Pasak „namų biblija“ vadinamos knygos „Sensual Home“ autorės, architetktės Ilse Crawford: „Intymiam būvimui ir mintims mums reikalingas šešėlis. Ryški šviesa paralyžuoja mūsų kūrybiškumą. Jei norime  aiškiai jausti ir mąstyti, turime leisti mūsų nuolat besižvalgančioms akims pailsėti,  o mintims leisti laisvai klajoti.“
Saugumą mūsų protėviams užtikrindavo ir Afrikos savanoms būdingas lengvai atpažįstamų linijų ir smulkesnių formų kraštovaizdis – tokioje aplinkoje būdavo paprasčiau pamatyti artėjantį plėšrūną. Tad dekoruojant namų ar kitų mums svarbių erdvių sienas, patartina rinktis paprastesnių formų, lengvai identifikuojamus ir smulkesnius tapetų ar sienų raštus, nes būtent tokie motyvai mums iš prigimties yra artimi ir teikia saugumo jausmą. Šiame kontekste galima paminėti ir šiltų spalvų svarbą, kurių apsupty jaučiamės jaukiau, kurių link mums norisi judėti: senovėje laužo šviesa ir šiluma buvo reikšmingas traukos objektas.

Minėto tarpkultūrinio tyrimo autoriai John H. Falk and John D. Balling pateikia kelias versijas apie tai, kaip iki šiol gali būti išlikusios stiprios sąsajos tarp pirmųjų žmonių gyventų vietų ypatumų ir mūsų pasirinkimų, susijusių su aplinka, kurioje norime būti. Pasak mokslininkų, visiems gyvūnams, kartais netgi skirtingoms jų rasėms, yra būdingas instinktyvus tam tikros gyvenamos aplinkos pasirinkimas. Tad tyrimų duomenimis, netgi toks sudėtingas elgesys gali būti genetiškai paveldimas. Yra ir kitas, man artimesnis ir, manau, mums daug svarbesnis bei suteikiantis daugiau galimybių paaiškinimas: tai, kokią aplinką mes, turbūt dažniausiai pasąmoningai, pasirenkame, susiję su estetikos idealais, susiformavusiais socialinėje aplinkoje ir perduodamais iš kartos į kartą per kultūros apraiškas. Šios teorijos šalininkai teigia, jog Pasaulis, kuriame gyvename, turi sociokultūrinį pagrindą; mūsų psichika ir kultūra yra labai tampriai susijusios tarpusavyje.

Jeigu net prieš 70 tūkstančių metų gyvenusių mūsų protėvių patirtis mokslininkams atrodo svarbi ir šiai dienai, tuomet kokią didžiulę svarbą mūsų gyvenamai aplinkai turėtų teikti artimesnės praeities kartų patirtis, formavusi mūsų kultūros ir tautos pasaulėžiūrą. Būtent apie tai kalba Carl Gustav Jung ir jo pasekėjai, matantys prasmę mituose, tautos, kultūros tradicijose ir simbolikoje, nuo kurių mes vis labiau tolstame. Ši tema svarbi ir tolimesniam žvilgsniui į savų namų kūrimą – tokių, kuriuose galėtume jausti emocinį komfortą ir aiškiai matyti savirealizacijos galimybę.


Straipsnis publikuotas portale psichika.eu

​Nuo savanų iki savų namų: kultūra
Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis
0 Comments

Your comment will be posted after it is approved.


Leave a Reply.

    vidiniai namai


    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    ​Kai šulinyje atrandame saulę
    ​Vėlinėms artėjant: kai su vaikais kalbamės apie mirtį
    Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    ​Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Ar išdrįsime atidaryti spintą?
    Vidinė gynybinė siena - sauganti mus ar trukdanti būti pasaulyje?
    Vidinių namų fasadas
    ​
    Ką slepia užvertos vidinės durys?
    ​
    Apie namų terapiją
    ​
    Pastatyk savo pilį
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai

    savi namai


    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    Namų psichologija. Apie muziką, tylą ir bildesius
    ​Šakotis Motinos dienos proga. Namų psichologija
    ​Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Intuityvus blizgesio poreikis - iš kur jis?
    Kai žiema ateina
    Prisijaukinti namus - Pterodaktilis.com
    ​Ar įmanoma prisijaukinti danų hygge?
    ​Interviu su psichologe ir architekte: kas būstą paverčia namais?
    ​Interjero psichologija - kas tai?
    Ar emocinis būsto pirkimas yra blogai?
    ​Apie namų terapiją
    ​
    Apie namus LRT KLASIKOS eteryje
    ​
    Šventėms artėjant: kur slypi namų židinio paslaptis?
    ​
    Namų interjero ritmas perimtas iš gamtos - išorinei ir vidinei harmonijai
    Namai, kuriuose gyvena istorijos
    Pojūčius žadinantys namai
    ​Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: kultūra
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: I dalis
    Apie savus namus LRT radijo eteryje
    Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose?
    ​Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma
    ​
    Kas svarbu kuriant vaikų ugdymui skirtą aplinką?
    Pastatyk savo pilį
    Motinos rankų saugumas
    Norėčiau turėti Tavo sparnus
    Prosenelių raštai
    Apgaulinga išorė?...
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Namai gamtoje gamta namuose
    ​
    Traukos centrai namų erdvėje
    ​
    Apie erdves, prieglobstį ir perspektyvą
    Gyventi pušų viršūnėse​
    ​
    Vakaro jaukumas
    ​
    Ramybės ir šėlsmo gelmės
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai
    Įžangai

    Knyga


    užsiėmimų ciklas


    seminarai


    Atsiliepimai


    © Irma Skruibienė 2011-2023
    namuterapija.lt
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai