Truputis istorijos arba mano ieškojimai

Namų terapijos idėja kilo 2009 m. vasarą. Tuomet pradėjau vis daugiau galvoti apie tai, kaip būtų galima suderinti psichologiją su namų kūrimu, su interjero dizainu. Atrodo, tuomet jau kurį laiką ieškojau vaizdinių, atspindinčių savų namų sąvoką. Ir atrasdavau juos – vis kitokius ir vis kitur – kad ir Norvegijos kalnuose.

​Ieškojau ne tik vaizdinių – rūpėjo sužinoti, ar yra praktikuojama tokia disciplina, kaip dizaino psichologija. 

2008 m. gegužė

Ir atradau: dizaino psichologijos (Design Psychology) pradininke įvardinama Toby Israel, aplinkos psichologijos ekspertė, gyvenanti JAV.  Ji  dizaino psichologija vadina „architektūros, planavimo ir interjero dizaino praktiką, kurioje psichologija yra pagrindinis darbo įrankis“. Toby Israel savų namų ieškoti kviečia visų pirma per vaikystės prisiminimus.

Atradau, kad kiek kitaip į santykį su mus supančia aplinka žvelgia psichologas Colin Ellard, gyvenantis ir dirbantis Kanadoje. Jis daug dėmesio skiria įvairiems psichofizikiniams dėsniams,  siejantiems mus su aplikiniu pasauliu. Jam esu dėkinga už vertingas nuorodas į literatūros šaltinius. C. Ellard knygoje „You are Here“ („Tu esi čia“) taip pat atradau nuorodas į amerikietės architektės Sarah Susanka darbus, kuriuos kurdama ji atsižvelgia į psichologinius namų erdvės aspektus.

2008 m. vasaris

Bene arčiausiai to, ką vadinu namų terapija, atsidūriau skaitydama Kalifornijoje gyvenančios architektūros mokslų profesorės Clare Cooper Marcus knygą „House as a Mirror of Self: Exploring the Deeper Meaning of Home“  („Namas kaip savęs atspindys: tyrinėjant gilesnę namų prasmę“). Šioje knygoje autorė aprašo gilesnio ryšio su namais ieškojimus, gilinasi į žmogaus vidinio pasaulio sąsajas su savo namais. Dalinuosi kaip tik tuo metu iškilusiu namų vaizdiniu, kurį atsitiktinai nupiešiau. Po truputį šis vaizdinys man kuriam laikui tapo namų terapijos simboliu.

Clare Cooper Marcus ir Toby Israel, kalbėdamos apie namus, kaip savęs atspindį, remiasi analitinės psichologijos pradininko Carl Gustav Jung darbais. ​Jis kalba tiek apie vidinius, tiek ir apie išorinius namus, apimančius ne tik gyvenamąją vietą, bet ir šeimą, kultūrą, tautą, jų istoriją, taip pat mitinę pasaulėžiūrą, gamtą. Daugiausia dėmesio autorius skiria Savasties ir namų santykiui.  Tad ir mano ieškojimai sustojo ir apsistojo labiausiai ties C. G. Jung analitinės  psichoterapijos studijomis, kuriomis labai džiaugiuosi. Dalinuosi dar vienu tuo metu iškilusiu namų vaizdiniu: „savoje žemėje prie savo rąstinės pirties su dukryte vaikjuostėje ir eglyno atspindžiu languose“.

Savo žemėj prie savo pirties namuko. 2011 m. lapkritis

Jungiškosios krypties analitikas John Hill, kilęs iš Airijos ir gyvenantis Šveicarijoje, knygoje „At Home In The World“ („Būti namuose pasaulyje“) atveria labai plačius namų vaizdinio horizontus. Minėtų autorių cituojamas ir dėl to sudominęs prancūzų filosofas Gaston Bachelard nukėlė į dar platesnes namų suvokimo tolumas. Knygoje „The Poetics of Space“ („Erdvės poezija“) jis nagrinėja poezijos ir prozos ištraukas, kuriose atsiskleidžia subtilus intymios erdvės pajutimas. Ir nors, atrodytų, mano ieškojimus šis autorius nukėlė toliausia, jis tuo pačiu sugrąžino ten, kur visa kas yra labai arti ir tikra: pirmus šio tinklaraščio įrašus, kuriuose cituoju G. Bachelard mintis, parašiau įkvėpta savo artimiausių žmonių ir vaikystės prisiminimų. Tad galiu sustoti ir pradėti dalintis.

Viršūnių apsupty. 2014 m.

​P.S. Šiuos baldelius lėlėms padariau, kai man buvo 10-12 metų. Dabar su jais žaidžia mano dukrytė.