Apgaulinga išorė?..

13/12/2014

Kurdami namus greičiausiai galvojame ne tik apie jų įrengimo funkcionalumą, estetiką, kaip juose jausimės bet, labai tikėtina, ir apie tuo metu vyraujančias interjero dizaino tendencijas bei tai, kaip mūsų namus matys ir ką apie juos sakys kiti. Kalbant jungistinės psichologijos terminais, šioje vietoje reikšmingas vaidmuo tenka Personos archetipui. Pasak Carl Gustav Jung, Persona yra kompromisas tarp individo ir visuomenės, parodantis, kaip jis turi atrodyti; tai – apgaulinga išorė. Persona yra tarsi kolektyvinės pasąmonės uždėta kaukė, kuri „vaidina individualumą“ ir taip apgauna tiek aplinkinius, tiek patį asmenį, kad tai yra „tikras individualumas“. O iš tiesų asmuo vaidina rolę, per kurią pasireiškia kolektyvinės pasąmonės patirtis.

Hm… Ar tai reiškia, kad jei norime įtilpti į šiuolaikiško dizaino rėmus ir parodyti kitiems, kokie gražūs yra mūsų namai, rizikuojame susikurti namus, kurie neišreikš mūsų individualumo ir neatlieps mūsų vidinių poreikių? Turbūt į šį klausimą būtų galima atsakyti ir „taip“, ir „ne“. Viena vertus, jei galvosime tik apie visuomenės lūkesčius ir pamiršime save, namai gali tapti visai ne mūsų, o išorinio pasaulio dalimi. Kita vertus, gyvename su žmonėmis ir tarp žmonių, ir gyvename būtent tuo metu, kada vyrauja tam tikros dizaino tendencijos, kurios neišvengiamai turi įtakos mūsų pasirinkimams. Tad nieko nuostabaus, kad aplinkinių ir visuomenės lūkesčiai, kaip juos suprantame, aktyviai dalyvauja mūsų gyvenime ir, tuo pačiu, namų kūrime. O ir Personos archetipas nėra toks vienareikšmis – pasak C. G. Jung, pačiame Personos pasirinkime ir pasireiškime galime atrasti individualumo išraišką. Tad panašu, jog ir bandydami įtilpti į standartus galime atrasti būdų, kaip atliepti savo vidinius poreikius.

Mane žavi IKEA siūlomas baldų ir namų apyvokos daiktų asortimentas – daugybė galimybių iš tų pačių daiktų kurti skirtingus interjerus. Ir nors dabar, kiek girdžiu, „visi viską perka iš IKEA“, labai smalsu būtų pamatyti, kokie skirtingi šių pirkimų rezultatai.