Ar išdrįsime atidaryti spintą?

Į namuose esančius daiktus galime žiūrėti kaip į tiesiog savo funkcijas atliekančius objektus. Bet galime juose pamatyti ir kitokią, simbolinę, prasmę, ir taip daugiau atskleisti, ką namai mums kalba, – tiek apie mus, tiek apie visuomenę, kurioje gyvename. Šiame įraše kviečiu kiek kitu kampu pažvelgti į spintą.

Spintos paslaptys
Vaikystėje spinta – puiki slėptuvių vieta. Juk taip gerai galima pasislėpti tarp joje kabančių ilgų paltų ar glaudžiai vienas prie kito sukabintų drabužių. Spinta su savo turtais gali sužadinti ir fantazijų pasaulį – „Narnijos kronikų“ herojai per spintą patenką į stebuklingą pasaulį, kuriame jų laukia visai kitokios užduotys, kur jų vaidmuo yra labai svarbus. Vaikų pamilta knygelių herojė Kakė Makė spintoje suranda tamsą, o kiek istorijų pasakoja spintoje surasti daiktai Tele Bim Bam dainoje „Mamos suknelė“.

Spinta, komoda, sekreteras turi paslapties, o tuo pačiu ir atskleidimo, atvėrimo simboliką. Juose galime slėpti daiktus ar patirtis nuo bet kokio pašalinio žvilgsnio, o kai atidarome spintos duris ar komodos stalčius, visa tai, kas buvo paslėpta, tampa matoma. G. Bachelard rašo, kad spintose, spintelėse, komodose glūdi paslaptys (galbūt visos šeimos istorija), kurias galima saugiai laikyti, o taip pat ir atverti.

www.deviantart.com/sarara182

O spintose dažnai slepiasi daug įvairių patirčių, į kurias pažvelgti gali būti nedrąsu. Kai kurie čia paslėpti daiktai mums gali priminti ir tokias savo ar kitų žmonių gyvenimo istorijas, kurias norisi palikti praeityje (patirtą prievartą, skaudžias netektis, neįgyvendintus lūkesčius). Kartais visai prireikia laiko, kol galime su tais daiktais ir juos menančiomis istorijomis atsisveikinti, jas paleisti. Ypač tuomet, kai su jais susiję jausmai nėra vienareikšmiški, kaip dažnai ir nutinka.

Palikti paslėpta, ar atverti?
Kuo tolimesniame ir mažiau matomame namų kampe emociškai pakrautus daiktus slepiame, tuo ilgiau jie paprastai pas mus užsibūna, nešdamiesi su savimi ir tą nenorimą prisiminti patirtį. Ir tik kai išdrįstame juos ištraukti į dienos šviesą (galbūt tam turi ateiti tinkamas laikas), susitinkame su jais ir jų menamomis istorijomis „akis į akį“, tuomet turime galimybę pažvelgti į visa tai labiau iš šalies ir galbūt rasti būdų ir jėgų su kažkuo atsisveikinti. Tokia patirtis gali atnešti palengvėjimą.

Nutinka ir kitaip – galbūt ištraukti į šviesą spintose esantys daiktai ir su jais susiję patyrimai nebeatrodo tokie gąsdinantys ar taip stipriai liūdinantys, kaip galėtume pagalvoti. Galbūt suprantame, kad santykis su jais jau yra pasikeitęs, ir galime visa tai, kas apie juos sukasi, priimti lengviau, paprasčiau. Galbūt pamatome ir kitas šių daiktų ir jų nešamų istorijų puses. Dar daugiau, gali paaiškėti, kad buvo paslėpta kažkas, kas yra labai vertinga. Paslapties atvėrimas dažnai siejasi su išsilaisvinimo patyrimu. 

​Visgi kartais tik žvilgtelėję vėl viską paslepiame tolimiausiame kampelyje ir apsimetame tarsi nieko tenai nėra ir nebuvo. Galbūt tuomet mūsų vaikams ir anūkams visa tai, kas paslėpta lieka kaip palikimas su visu savo istoriniu paveldu. Taip šeimos pasąmonės turtai keliauja toliau per juos įprasminančius daiktus, paslėptus spintose, spintelėse ir komodose.

Ruche 2013 Fashion Shoot, www.pinterest.com

„Išlįsti iš spintos“ mūsų visuomenėje
Už spintos durų ar komodos stalčiuose gali būti slepiama ir tai, kas siejasi ne tik su patirtimis, išgyvenimais, bet ir su tapatumo klausimais. Turbūt ne veltui ir LGBT* bendruomenės narių atsiskleidimas** vadinamas „išlindimu iš spintos“. Mūsų visuomenėje nėra lengva atskleisti, kad esi kitos seksualinės orientacijos ar kad tavo biologinė lytis nesutampa su ta, kuria jautiesi esanti(s). Atsiskleidimas dažnai yra didelis iššūkis, jam pasiryžti gali būti labai nelengva. Tuo pačiu, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės atskleidimas suteikia galimybes naujiems atradimams ir visapusiškesniam savęs realizavimui.

Visuomenei įvairovės, skirtingumo priėmimas taip pat yra labai pozityvi patirtis. Kuo labiau priimama įvairovė, tuo sutelktumas visuomenėje yra didesnis. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad sutelktoje visuomenėje žmonės jaučiasi laimingesni.

Tyrimų duomenimis, aukščiausi visuomenės sutelktumo rodikliai yra Skandinavijos šalyse, tarp jų pirmauja Danija (ir vėl prie laimingiausių atrandame bičiulius danus!). Kaip jau esu rašiusi, kokybiškų ir lygiaverčių santykių puoselėjimas yra svarbi danų hygge patyrimo dalis. 

Lietuvoje visuomenės sutelktumo (cohesion) lygis, palyginus su kitomis 33 tyrime dalyvavusiomis šalimis, yra labai žemas, tačiau įvairovės priėmimo įverčiai yra kiek aukštesni nei bendras sutelktumo mūsų visuomenėje vidurkis. Girdint viešus pasisakymus, susidaro įspūdis, kad mūsų visuomenė dar visai sunkiai priima įvairovę, dar jaučiama neapykanta kitos rasės, tautybės, seksualinės orientacijos žmonėms. Kita vertus, šio tyrimo duomenys bei sklandžiai 2016 m. Vilniuje vykusios „Baltic Pride“ eitynės byloja apie tai, jog įvairovę galime vis labiau priimti, ir tai džiugina bei teikia vilčių ateičiai.  
​
Spintose slepiasi įvairios patirtys, išgyvenimai bei tapatumai. Greičiausiai dalis jų ten slėpsis dar ilgai... Bet galbūt jau atrasime drąsos dalį šių patirčių, išgyvenimų bei tapatumų atverti į dienos šviesą ir kurti laisvesnę bei laimingesnę visuomenę. Ir jausimės vertingesni bei drąsesni būti savimi.

​
*LGBT bendruomenė ar LGBT asmenys yra plati sąvoka, apimanti lesbietes, gėjus, biseksualius ir transseksualius asmenis. Tai heterogeninė grupė, kuri dažnai siejama su pilietiniu LGBT teisių judėjimu socialinėje ir politinėje srityse. Kartais LGBT sąvoka yra išplečiama apimant ir interseksualius bei queer asmenis (LGBTIQ).
**Atsiskleidimas – savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės atskleidimas, įvardijimas (atsiskleisti galima viešai, savo pažįstamų ratui ar netgi sau – asmeniškai). Dažnai asmeniui tai yra svarbus momentas, ir jam ryžtis nėra paprasta. Įvairovės ir edukacijos namai, www.ivairovesnamai.lt