Supamoji kėdė, ko gero, nėra labai dažnai sutinkamas baldas šiuolaikiniuose namuose. Kiek dažniau galime pamatyti kur terasoje ar balkone kabantį supamą krepšį. Vaikams supimasis tokiame krepšyje, supamojoje kėdėje ar tiesiog sūpynėse sukelia itin daug džiaugsmo. Bet ir suaugusieji visai mielai pasisūpuoja tokiame krėsle. Ir čia vėl norisi pažvelgti į tai, kokias simbolines prasmes gali atskleisti baldas, šiuo atveju –supamasis krėslas. Jo funkcija galbūt net nėra labai aiški – nei tai kėdė, nei sūpynės, nei lopšys. Galbūt supamasis krėslas visa tai apjungia – tiek funkcine, tiek simboline prasme? Kėdėje – kaip soste
Galime metaforiškai pažvelgti ir į tai, kaip sėdime savojoje gyvenimo kėdėje (ar soste). Galbūt esame įsitaisę joje tiek tvirtai, kad nejudame iš vietos? O gal sėdime ant paties kraštelio ir laukiame, kada tik pasitaikys proga lėkti, jei tik kas pakvies? O gal patogiai sėdime savo kėdėje ir jaučiamės esantys savo gyvenimo autoritetai, bet tuo pačiu galime ramiai ir laisvai nuo jos pakilti (The Book of Symbols)? Lopšio supavimas ir ritualai Supamasis krėslas taip pat primena lopšį – į jį gali „įkristi“, atsipalaiduoti ir pasinerti į sapnų ar svajų karalystę. Lopšio sūpavimas atkartoja gamtos ritmus, mėnulio, saulės ir bangų mūšos cikliškumą. Mitologiškai lopšys yra tarsi kosminiame vandenyne besisupantis laivas, ir asocijuojasi su pačiu pirmuoju gimimu – juk gyvybė Žemėje atsirado iš vandens. Lopšys pratęsia sūpavimosi motinos įsčiose, pirmojo lopšio, iš kurio gimstama, patyrimą (The Book of Symbols).
Ritualai gali būti ir labai individualūs – vakarienė prie bendro stalo kiekvieną vakarą, ar kartą per savaitę, mėnesį, galbūt savaitgaliniai pasivaikščiojimai ar metinės atostogos. Ypač svarbūs ritualai mums tampa tuomet, kai susiduriame su skaudžiais patyrimais, kai atrodo, jog kažkas išmušė pagrindą iš po kojų. Tuomet ir labai paprasti pasikartojantys įvykiai gali įžeminti, suteikti saugumo. Ne veltui turime tiek daug įvairių ritualų, apeigų, susijusių su artimojo mirtimi. Ir čia vėlgi galime sugrįžti prie lopšio simbolikos – jis taip pat siejamas ir su karstu, perkeliančiu mirusiuosius į kitą pasaulį (The Book of Symbols). Supamasis krėslas – sostas ir lopšys? Bandant sujungti sosto (arba kėdės) ir lopšio (arba supimosi krėsle) reikšmes, susidėlioja visai patrauklus vaizdinys. Turbūt galėtume įsivaizduoti, ką reiškia sėdėti savame soste arba, kitaip tariant, jaustis savo gyvenimo šeimininkais, ir tuo pačiu būti besikartojančio ritmo, suteikiančio ramybę ir saugumą, apsupty. Galbūt ir sėdėdami realiame tokiame krėsle ir besidžiaugdami jo sūpavimu, galime pasijausti kažkaip panašiai.
Šiame prisiminime sosto ir lopšio prasmės susijungia į viena. Man šis prisiminimas siejasi su ritualu ir jo suteikiamu saugumo, stabilumo jausmu. Kiek pamenu, nei vienas vizitas į kaimą neapsieidavo be supimosi šioje kėdėje, o dažniausiai tenai atvažiuodavome pabūti su visa šeima kartu. Tai būdavo džiugus, jaukus, bendrumo jausmą stiprinantis laikas. Randu šiame prisiminime ir asociacijas su sėdėjimu soste. Linguodama supamojoje kėdėje ir traukdama dainą kartu su pusseserėmis ir pusbroliais jausdavausi tikrų tikriausia šio sosto šeimininkė. Šypseną kelia iš vaiko lūpų skambanti frazė: „būsim jauni visada“, ir bandau įsivaizduoti to momento pajautimą apie vadovavimą laiko tėkmei, o galbūt ir visam pasauliui.
Supimasis savam soste kiekvienam yra kitoks, talpinantis savyje daugybę įvairių išraiškų. Tuo pačiu tai yra universalus patyrimas, atkartojantis taip pažįstamus ritmus ir suteikiantis tvirtą atramą. P.S. Už pasidalinimus apie kėdę kaip sostą esu dėkinga savo kolegei ir bendramintei Egidijai Šeputytei-Vaitulevičienei, o už primintą prisiminimą – pusseserei Eglei. Straipsnis publikuotas portale manonamai.lt
0 Comments
Your comment will be posted after it is approved.
Leave a Reply. |
vidiniai namaiSkalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
Kai šulinyje atrandame saulę Vėlinėms artėjant: kai su vaikais kalbamės apie mirtį Namų psichologija. Apipinti istorijomis Supamoji kėdė arba supimasis savo soste Ar išdrįsime atidaryti spintą? Vidinė gynybinė siena - sauganti mus ar trukdanti būti pasaulyje? Vidinių namų fasadas Ką slepia užvertos vidinės durys? Apie namų terapiją Pastatyk savo pilį Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose? Truputis istorijos arba mano ieškojimai savi namaiApie gyvates, gyvybę ir biofilinį dizainą
Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi? Namų psichologija. Apie muziką, tylą ir bildesius Šakotis Motinos dienos proga. Namų psichologija Namų psichologija. Apipinti istorijomis Supamoji kėdė arba supimasis savo soste Intuityvus blizgesio poreikis - iš kur jis? Kai žiema ateina Prisijaukinti namus - Pterodaktilis.com Ar įmanoma prisijaukinti danų hygge? Interviu su psichologe ir architekte: kas būstą paverčia namais? Interjero psichologija - kas tai? Ar emocinis būsto pirkimas yra blogai? Apie namų terapiją Apie namus LRT KLASIKOS eteryje Šventėms artėjant: kur slypi namų židinio paslaptis? Namų interjero ritmas perimtas iš gamtos - išorinei ir vidinei harmonijai Namai, kuriuose gyvena istorijos Pojūčius žadinantys namai Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis Nuo savanų iki savų namų: kultūra Nuo savanų iki savų namų: gamtos pasaulis Apie savus namus LRT radijo eteryje Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose? Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma Kas svarbu kuriant vaikų ugdymui skirtą aplinką? Pastatyk savo pilį Motinos rankų saugumas Norėčiau turėti Tavo sparnus Prosenelių raštai Apgaulinga išorė?... Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose? Namai gamtoje gamta namuose Traukos centrai namų erdvėje Apie erdves, prieglobstį ir perspektyvą Gyventi pušų viršūnėse Vakaro jaukumas Ramybės ir šėlsmo gelmės Truputis istorijos arba mano ieškojimai Įžangai Knygaužsiėmimų ciklasseminaraiAtsiliepimai |