namų terapija
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai

Supamoji kėdė arba supimasis savo soste

7/10/2018

0 Comments

 
Supamoji kėdė, ko gero, nėra labai dažnai sutinkamas baldas šiuolaikiniuose namuose. Kiek dažniau galime pamatyti kur terasoje ar balkone kabantį supamą krepšį. Vaikams supimasis tokiame krepšyje, supamojoje kėdėje ar tiesiog sūpynėse sukelia itin daug džiaugsmo. Bet ir suaugusieji visai mielai pasisūpuoja tokiame krėsle.  

Ir čia vėl norisi pažvelgti į tai, kokias simbolines prasmes gali atskleisti baldas, šiuo atveju –supamasis krėslas. Jo funkcija galbūt net nėra labai aiški – nei tai kėdė, nei sūpynės, nei lopšys. Galbūt supamasis krėslas visa tai apjungia – tiek funkcine, tiek simboline prasme?
Kėdėje – kaip soste 
Kėdė, nors, atrodytų, itin paprastas, aiškią funkciją atliekantis baldas, iš tiesų gali pasirodyti netgi labai nepaprasta. Kėdės pirmtakas yra sostas, ant kurio sėdėdavo (ir dabar dar sėdi ) valdovai. Sėdėti soste reikšdavo ne tik būti valdžioje, dar daugiau – buvo manoma, jog sėdintys soste iš tiesų įsitaiso dievybei ant kelių  (The Book of Symbols).

Ir dabar, kai sėdamės ant kėdės, simboline prasme įsitaisome soste. Ir joje sėdėdami galime pasijausti savo namų (ar ofiso, kabineto) šeimininkais. Galbūt dėl to namuose ar kitoje svarbioje erdvėje taip norisi turėti savo kėdę. ​
Picture
The Iron Throne, „Game of Thrones“
Galime metaforiškai pažvelgti ir į tai, kaip sėdime savojoje gyvenimo kėdėje (ar soste). Galbūt esame įsitaisę joje tiek tvirtai, kad nejudame iš vietos? O gal sėdime ant paties kraštelio ir laukiame, kada tik pasitaikys proga lėkti, jei tik kas pakvies? O gal patogiai sėdime savo kėdėje ir jaučiamės esantys savo gyvenimo autoritetai, bet tuo pačiu galime ramiai ir laisvai nuo jos pakilti (The Book of Symbols)?
Lopšio supavimas ir ritualai
Supamasis krėslas taip pat primena lopšį – į jį gali „įkristi“, atsipalaiduoti ir pasinerti į sapnų ar svajų karalystę. Lopšio sūpavimas atkartoja gamtos ritmus, mėnulio, saulės ir bangų mūšos cikliškumą. Mitologiškai lopšys yra tarsi kosminiame vandenyne besisupantis laivas, ir asocijuojasi su pačiu pirmuoju gimimu – juk gyvybė Žemėje atsirado iš vandens. Lopšys pratęsia sūpavimosi motinos įsčiose, pirmojo lopšio, iš kurio gimstama, patyrimą (The Book of Symbols).
Picture
design-milk.com
Supamas lopšys mus ramina tarsi lopšinė („lopšio daina“), užtikrina saugumą. Po kurio laiko nebesupamas jis sustoja, viskas aplinkui nurimsta, ateina naktis. Galbūt taip atsirado ritualo prasmė – jo mums reikia persikėlimui per neužtikrintumą, pasiruošimui naujoms patirtims (The Book of Symbols). 

Atrodytų, ritualus jau esame visai primiršę, galbūt dalyvaujame juose, bet jau mažiau gilindamiesi į jų reikšmę. Prie ritualų prisiliečiame per mums svarbias metines šventes, religines apeigas, galbūt šeimos tradicijas. 
Ritualai gali būti ir labai individualūs – vakarienė prie bendro stalo kiekvieną vakarą, ar kartą per savaitę, mėnesį, galbūt savaitgaliniai pasivaikščiojimai ar metinės atostogos. Ypač svarbūs ritualai mums tampa tuomet, kai susiduriame su skaudžiais patyrimais, kai atrodo, jog kažkas išmušė pagrindą iš po kojų. Tuomet ir labai paprasti pasikartojantys įvykiai gali įžeminti, suteikti saugumo. Ne veltui turime tiek daug įvairių ritualų, apeigų, susijusių su artimojo mirtimi. Ir čia vėlgi galime sugrįžti prie lopšio simbolikos – jis taip pat siejamas ir su karstu, perkeliančiu mirusiuosius į kitą pasaulį (The Book of Symbols).
Supamasis krėslas – sostas ir lopšys?
Bandant sujungti sosto (arba kėdės) ir lopšio (arba supimosi krėsle) reikšmes, susidėlioja visai patrauklus vaizdinys. Turbūt galėtume įsivaizduoti, ką reiškia sėdėti savame soste arba, kitaip tariant, jaustis savo gyvenimo šeimininkais, ir tuo pačiu būti besikartojančio ritmo, suteikiančio ramybę ir saugumą, apsupty. Galbūt ir sėdėdami realiame tokiame krėsle ir besidžiaugdami jo sūpavimu, galime pasijausti kažkaip panašiai. 
Mintis apie supamą kėdę ir jos reikšmes man kilo tuomet, kai sugrįžo vaikystės prisiminimas apie supimąsi tokioje kėdėje: Pamenu, kai atvažiuodavome pas močiutę į kaimą, vienas pagrindinių traukos objektų buvo troboje esanti supamoji kėdė. Supdavomės joje pamainom, mūsų buvo visa krūva anūkių ir anūkų, bet kadangi dar buvome visai maži, sutilpdavome keliese. Supdamiesi kėdėje dainuodavome šią Nijolės Ščiukaitės atliekamą dainą: „Grok, armonika, grok, skambėti širdy nenustok! Su tavo daina, sparnuota linksma mes būsim jauni visada“. Sunku pasakyti, kodėl būtent šią dainą. Galbūt todėl, kad ji tuo metu daug ir dažnai skambėjo, galbūt ją dainuodavo mūsų tėvai, o galbūt ji tiesiog buvo linksma ir tiko tai nuotaikai.
Picture
ikea.lt
Šiame prisiminime sosto ir lopšio prasmės susijungia į viena. Man šis prisiminimas siejasi su ritualu ir jo suteikiamu saugumo, stabilumo jausmu. Kiek pamenu, nei vienas vizitas į kaimą neapsieidavo be supimosi šioje kėdėje, o dažniausiai tenai atvažiuodavome pabūti su visa šeima kartu. Tai būdavo džiugus, jaukus, bendrumo jausmą stiprinantis laikas. Randu šiame prisiminime ir asociacijas su sėdėjimu soste. Linguodama supamojoje kėdėje ir traukdama dainą kartu su pusseserėmis ir pusbroliais jausdavausi tikrų tikriausia šio sosto šeimininkė. Šypseną kelia iš vaiko lūpų skambanti frazė: „būsim jauni visada“, ir bandau įsivaizduoti to momento pajautimą apie vadovavimą laiko tėkmei, o galbūt ir visam pasauliui. 

Supimasis savam soste kiekvienam yra kitoks, talpinantis savyje daugybę įvairių išraiškų. Tuo pačiu tai yra universalus patyrimas, atkartojantis taip pažįstamus ritmus ir suteikiantis tvirtą atramą.

P.S. Už pasidalinimus apie kėdę kaip sostą esu dėkinga savo kolegei ir bendramintei Egidijai Šeputytei-Vaitulevičienei, o už primintą prisiminimą – pusseserei Eglei.

Straipsnis publikuotas portale manonamai.lt

0 Comments

Your comment will be posted after it is approved.


Leave a Reply.

    vidiniai namai


    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    ​Kai šulinyje atrandame saulę
    ​Vėlinėms artėjant: kai su vaikais kalbamės apie mirtį
    Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    ​Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Ar išdrįsime atidaryti spintą?
    Vidinė gynybinė siena - sauganti mus ar trukdanti būti pasaulyje?
    Vidinių namų fasadas
    ​
    Ką slepia užvertos vidinės durys?
    ​
    Apie namų terapiją
    ​
    Pastatyk savo pilį
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai

    Mus supanti erdvė


    Psichoterapinis kabinetas: asmeninė patirtis
    Apie gyvates, gyvybę ir biofilinį dizainą

    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    Namų psichologija. Apie muziką, tylą ir bildesius
    ​Šakotis Motinos dienos proga. Namų psichologija
    ​Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Intuityvus blizgesio poreikis - iš kur jis?
    Kai žiema ateina
    Prisijaukinti namus - Pterodaktilis.com
    ​Ar įmanoma prisijaukinti danų hygge?
    ​Interviu su psichologe ir architekte: kas būstą paverčia namais?
    ​Interjero psichologija - kas tai?
    Ar emocinis būsto pirkimas yra blogai?
    ​Apie namų terapiją
    ​
    Apie namus LRT KLASIKOS eteryje
    ​
    Šventėms artėjant: kur slypi namų židinio paslaptis?
    ​
    Namų interjero ritmas perimtas iš gamtos - išorinei ir vidinei harmonijai
    Namai, kuriuose gyvena istorijos
    Pojūčius žadinantys namai
    ​Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: kultūra
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: gamtos pasaulis
    Apie savus namus LRT radijo eteryje
    Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose?
    ​Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma
    ​
    Kas svarbu kuriant vaikų ugdymui skirtą aplinką?
    Pastatyk savo pilį
    Motinos rankų saugumas
    Norėčiau turėti Tavo sparnus
    Prosenelių raštai
    Apgaulinga išorė?...
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Namai gamtoje gamta namuose
    ​
    Traukos centrai namų erdvėje
    ​
    Apie erdves, prieglobstį ir perspektyvą
    Gyventi pušų viršūnėse​
    ​
    Vakaro jaukumas
    ​
    Ramybės ir šėlsmo gelmės
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai
    Įžangai

    Knyga


    užsiėmimų ciklas


    seminarai


    Atsiliepimai


    © Irma Skruibienė 2011-2024
    namuterapija.lt
    Picture
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai