namų terapija
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai

Psichoterapinis kabinetas: asmeninė patirtis

18/11/2024

0 Comments

 
Įžangai
Šių metų lapkričio 15 d. skaičiau pranešimą „Gydymo įstaigų aplinkos reikšmė emocinei savijautai ir sveikimui“ pirmojoje aplinkos psichologijos konferencijoje Lietuvoje „Aplinka ir psichikos sveikata“, kurią organizavome su Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupe. Labai džiaugiuosi, kad nuo šių metų pavasario esu šios grupės narė.

Paskutinėje pranešimo dalyje kalbėjau apie psichoterapinio kabineto erdvę: pristačiau šioje srityje atliktų tyrimų rezultatus, dalinausi savo patirtimi lankantis psichoterapijos „tėvų“ 
Carl Gustav Jung ir Sigmund Freud namų muziejuose, kuriuose galima pamatyti ir autentiškus jų psichoterapinius kabinetus. 
Picture
Gina Bei Photography
Planavau trumpai pasidalinti ir kūrimosi savo kabinete patirtimi, bet nebetilpau į laiką. Šis įrašas yra „neužbaigto geštalto“ patyrimo rezultatas – jame dalinuosi pranešimo metu nespėta pristayti medžiaga (ir dar kiek daugiau). 

Kituose įrašuose papasakosiu ir apie mokslinių tyrimų atradimus šioje srityje bei apie psichoterapijos „tėvų“ kabinetus.

Read More
0 Comments

Apie gyvates, gyvybę ir biofilinį dizainą

12/12/2023

0 Comments

 
Gyvatės
Ar jūs bijote gyvačių? Kaip rodo tyrimai, dažniausias atsakymas į šį klausimą yra „taip“. Tiksliau, šį atsakymą padiktuoja mūsų kūnas - kai pamatome gyvatės vaizdą, įvyksta staigi atmetimo reakcija (bent jau daugumai iš mūsų). Būtent apie įgimtą baimę gyvatėms mąstė biologas iš Amerikos Edward O. Wilson 1980 m. iškėlęs biofilijos hipotezę. Sąvoką biofilija pirmą kartą pavartojo psichologas Erich Fromm, išverstas iš graikų kalbos šis žodis reiškia meilę gamtai. Tik prie ko čia tos gyvatės?..

E. O. Wilson nuo vaikystės smalsiai tyrinėjo gamtos pasaulį, juo stebėjosi, stengėsi įsižiūrėti į mažiausias jame slypinčias detales. Jo knygos „Biophilia“ tekstuose šalia trumpai įterptos teorijos apie biofilijos hipotezę yra tiršta gamtos. Skaitai ir tarsi įmirksti į augalijos ir gyvūnijos pasaulį. Gyvatėms šioje knygoje skirtas visas skyrius.
Picture
Knygos autorius stebisi žmogaus gebėjimu tam tikrus faktus apie augalus ir gyvūnus įsisavinti itin greitai. Taip yra ir su gyvatėmis - pasak autoriaus, mes turime įgimtą polinkį išmokti jų bijoti. Baimė gyvatėms įprastai atsiranda vaikui suėjus 5 ar kiek daugiau metų ir ilgainiui tik stiprėja, priešingai nei kitos „vaikiškos“ baimės, kurios vaikui augant silpnėja (pvz., tamsos baimė). 
Picture
Žaltys. Asmeninis archyvas
Gyvačių baimė būdinga visuose kraštuose gyvenantiems žmonėms, net jei jie niekada nėra su jomis realiame gyvenime susidūrę. ​​E. O. Wilson teigimu, bijome gyvačių dėl jų mirtinų įgėlimų, kurių per žmonijos istoriją yra būta galybė. Tiesa, gyvatės mums sukelia ne tik baimę, bet ir nuostabos jausmą, daugybėje kultūrų jos yra garbinamos.

Read More
0 Comments

Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?

13/7/2022

0 Comments

 
Prieš savaitę terasoje ištiesiau virvę, padžioviau skalbinius ir dar kurį laiką gėrėjausi prieš mane iškilusiu vaizdiniu. ​Šį buitinį ritualą buvau jau kiek primiršusi, nes didžioji dalis skalbinių mūsų namuose įprastai keliauja į elektrinę džiovyklę. ​​Virvę skalbiniams džiauti prieš kelis metus pirkome šeimos kelionėje Kroatijoje, tada ją vis kitame kempinge ištiesdavome nuo palapinės iki medžio, ir sudžiovę po maudynių šlapius rankšluosčius ar išskalbtus drabužius, susikurdavome kiek savesnę erdvę. ​Panašus jausmas apėmė ir prieš kelias dienas terasoje – tiek patyrime, tiek vaizdiny glūdėjo kažkas labai atpažįstama ir sava.
Picture
2022 liepa, Vilnius
Picture
2008 m. gegužė, Norvegija
Terasoje džiūstančių skalbinių vaizdinys priminė ir dar vieną, panašų, keliaujant Norvegijos kalnuose matytą. Jame ant virvės sudžiauti skalbiniai kontrastavo su snieguotų kalnų žvarba, ir man dar kurį laiką išliko kaip viena ryškiausių namų jaukumo iliustracijų. 

Kai galvojau apie tai, kas mane užkabina sudžiautų skalbinių vaizdiny, pirma atkeliavo mintis ne tiek apie patį vaizdinį, kiek apie skalbinių džiovimo veiksmą – apie daugybę kartų kartojamą, turbūt dažnai ir atsibostantį bei varginantį, bet itin gerai atpažįstamą ritualą. 

Read More
0 Comments

Kai šulinyje atrandame saulę

3/11/2021

0 Comments

 
Neseniai sodyboje išsikasėme šulinį. Turime savo vandens. Neišpasakytai geras jausmas. Gyvybės šaltinis. Mūsų. Visai čia pat. Ir sunku nusakyti, bet, atrodytų, kažkas dar daugiau... ​​Ir visai neseniai šulinio simbolį atradau savo a.a. močiutės nėrinių raštuose. ​
Močiutė Emilija
Mano močiutė, tėčio mama, Emilija Paulikienė (1928-1985) buvo Kretingos tautodailininkė, už savo darbus įvertinta įvairiais medaliais ir garbės raštais, jos mezginiai apkeliavo daugelį Europos šalių [1].   

Apie močiutę žinau tik iš pasakojimų 
– kokia ji buvo šilta ir draugiška, nuolat nerdavo ir megzdavo tiek rankomis, tiek mezgimo mašina. Ir, atrodo, daug laiko praleisdavo savo vidiniame pasaulyje: trumpam atsitraukdavo nuo nėrinių ir mezginių, rūkydama cigaretę apsukdavo ratą aplink namą, ir toliau pasinerdavo į rankdarbius. ​​​​
Picture
Pagalvėlė. Emilija Paulikienė [2]
Buvo netikėta apie močiutę perskaityti knygoje, kurioje aprašomi Kretingos tautodailininkai: „Emiliją visuomet gelbėjo kūryba, intuicija ir darbštumas, todėl ji ir kūrė gražius dalykus. Ją viskas jaudino, jai viskas buvo malonu, niekad nebuvo nusivylusi, niekuomet nieko nežemino. Kiekvienam kažkuo padėjo, o tas „kažkas“ - jos gerumas.“ (...) „mezgimas – Emilijos vaikystės svajonė. Būdama aštuonerių metukų, ganydama karves, mergaitė mezgė skarutes, šalikus, pirštines, iš šiaudų krepšelius, skrybėlaites pynė“ [3].

Read More
0 Comments

Vėlinėms artėjant: kai su vaikais kalbamės apie mirtį

27/10/2019

1 Comment

 
Pamenu, prieš kelis metus mažėlis sūnus vartė nuotraukų albumą ir iš jo iškrito vyro mamos laidotuvių nuotraukos. Per kojas perėjo šaltis, galvojau, ką aš jam sakysiu, kaip papasakosiu, kas jose. Pati nustebau dėl tokios savo reakcijos – juk žinau, kad su vaikais kalbėtis apie mirtį ir netektis galima ir netgi reikia, ir, atrodo, netgi žinau, ką ir kaip sakyti. Po kelių sekundžių, prašmėžavus šioms mintims ir stebėjimuisi savo suglumimu, išgirdau sūnaus reakciją: „čia kažkas miręs“. Jis tai pasakė ramiai, paprastai. Prisiminiau, kad gi tikrai, jis yra buvęs mano tetos šermenyse, matė jos kūną pašarvotą. Atrodė, tarsi buvau tai pamiršusi. Atsiliepiau tada jam, kad taip, čia jo močiutės, apie kurią vis prisimename, kurios kapą lankome, kuri mirė, kai jis dar nebuvo gimęs, laidotuvių nuotraukos. Sūnus ramiai sudėjo nuotraukas ten, iš kur jos buvo iškritusios, ir toliau vartė albumą.
Prasisuko galvoje tuomet įvairios vaikams skirtos knygelės, enciklopedijos apie žmogaus raidą: kaip vaisius auga gimdoje, kaip kūdikis gimsta, kaip vaikas tampa suaugusiu, kaip žmogus pasensta. Ir.... viskas. Ties senatve viskas baigiasi. Turbūt taip, kaip dažniausiai neturime kaip papasakoti vaikams vaisiaus atsiradimo gimdoje istorijos, taip neturime istorijų ir apie žmogaus mirtį, laidotuvių ritualus, gedėjimą, netekties išgyvenimą. Ne tik knygelėse. Dažniausiai neturime turinio apie tai ir verbaliai įgarsintoje kasdienybėje. 
Picture
Iliustracija iš Glenn Ringtved vaikiškos knygos „Cry, Heart, But Never Break: Talking to children about life, love and loss“, iliustracijos Charlotte Pardi

Read More
1 Comment

Namų psichologija. Apie muziką, tylą ir bildesius

25/7/2019

0 Comments

 
Picture
Nuotrauka: aliexpress.com
Namų psichologija. Pojūčiai grįžta namo. Apie muziką, tylą ir bildesius
Ištrauka

Pamenu, vaikystėje, kai svečiuodavomės pas bočelį Kretingoje, visada bėgdavome pažiūrėti traukinio, vos išgirsdavome jį artėjant. Reikėdavo atsidaryti vartelius ir išeiti pro juos į keliuką, vedantį geležinkelio link. Traukinio bildesys man siejasi su vasaromis taip arti jūros, gaivia žaluma ir rožynais bočelio sode. 
Šis garsas siejasi ir su vaikystėje daug kartų girdėta daina, kuri prasideda traukinio dundesiu ir kurios prasmės tuo metu nelabai supratau, tik pamenu ašaras mamos akyse, kai jos klausydavo. O man ji buvo tiesiog labai graži. Tai pagal Kęstučio Genio žodžius Arvydo Vilčinsko atliekama daina „Į Lietuvą“:

Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido,
Kol dar matau šešėlį savo kelyje,
Nenusibrauksiu prakaito sūraus nuo veido
Ir nebandysiu atsikvėpt pakelėje


Read More
0 Comments

Šakotis Motinos dienos proga. Namų psichologija

4/5/2019

0 Comments

 
Kažkada 2002 m. Motinos dienos proga kepėme šakotį. ​Man šis prisiminimas yra apie mylimą močiutę, svarbius šeimos ritualus ir paveldą. Knygoje „Namų psichologija“ jį rasite dalyje apie pojūčius namuose, apie skonį. Maistas neatsiejamas nuo buvimo kartu ir tikrai neatsiejamas nuo namų. 

Namų psichologija. Pojūčiai grįžta namo. Maistas - ne tik kūnui
Ištrauka
Svarbiomis progomis, tokiomis, kaip vestuvės ar jubiliejai, močiutė kepdavo šakotį. Receptą ir kepimo eigą teta parsivežė iš Zyplių kaimo Šakių rajone, iš jos močiutė ir išmoko. Dėdė išmaišydavo tešlą, kuriai būtinai pirkdavo naminius kiaušinius. Tešlos reikėdavo daug, ją maišydavo kibire su aukšta medine kartimi, padaryta iš seno vežimo ienos (kartis turėjo būti itin tiesi). Sukti buvo galima visada tik į vieną pusę, ir reikėjo labai labai gerai išmaišyti. Kitas svarbus žingsnis buvo medžiaginio apvalkalo pasiuvimas, kuris buvo užmaunamas ant metalinio volo. Medžiagą reikėdavo labai gerai ištepti sviestu, kad šakotis neprikeptų. Mums, tada dar visai mažiems močiutės anūkams, visas smagumas buvo stebėti, kaip ruošiama tešla, kartais padėdavom ją sukti ir tepti volą sviestu.
Picture
pinterest.com

Read More
0 Comments

Namų psichologija. Apipinti istorijomis

9/4/2019

1 Comment

 
Knygos „Namų psichologija“ rašymo procesas buvo įvairus. Kai kur joje tiesiog nugulė jau seniau parašyti mano įrašai, dalį jų pildžiau, perdėliojau, kai ką rašiau visiškai naujai. Vieni tekstai pareikalavo visai nemažai laiko, galvojimo, ieškojimų, gludinimo, kiti, atrodytų, tarsi patys susidėliojo. Taip atsitiko ir su šiuo tekstu, kurį rasite žemiau.

Už šį tekstą esu dėkinga savo mamai – jame pasakoju apie jos siuvimo mašiną, vėliau padovanotą man. O taip pat esu dėkinga dizaino psichologijos pradininkei dr. Toby Israel (www.designpsychology.net) – už jos seminare, kuriame dalyvavau, užduotą klausimą, kokį daiktą gelbėčiau namuose kilus gaisrui. Prisipažinsiu, iš pradžių šis klausimas man nuskambėjo gana banaliai, ir kiek skeptiškai į jį žiūrėjau, bet atsakymo į jį rezultatai nustebino ir nemažai atskleidė. Matyt ne veltui jungiškojoje psichologijoje sakoma, kad banaliuose dalykuose gali būti labai daug tikrumo – banaliais jie tampa todėl, kad yra svarbūs ir dėl to tiek dažnai kartojami. 

​Namų psichologija. Čia gyvena žmonės ir daiktai. Apipinti istorijomis
Ištrauka

​Kai susimąsčiau apie tai, kokį daiktą gelbėčiau namuose kilus gaisrui, mintyse iškilo, atrodytų, nelogiška mintis – seną jau nebeveikiančią rusišką siuvimo mašiną. Nelogiška, nes labai sunki ta mašina ir ji nebeveikia – jokio praktiškumo nei gabenant iš gaisro, nei vėliau ją panaudojant. Tačiau kai pradėjau mąstyti apie mintyse iškilusios siuvimo mašinos simbolinę reikšmę, viskas pradėjo atrodyti kitaip. 


Šią siuvimo mašiną mano mama nusipirko už pirmą savo atlyginimą (67 rublius). Ja dar ankstyvoje paauglystėje mokiausi siūti, siuvau sau, o taip pat pasiuvau pirmuosius drabužėlius savo vaikams. Dabar siuvimo mašina jau puikuojasi lentynoje, darbai jos pasibaigė. Bet žvilgtelėjusi į ją, prisimenu toli gražu ne vieną istoriją ir ne vieną šių istorijų atskleidžiamą prasmę. 
Picture
pinterest.com

Read More
1 Comment

Knyga „Namų psichologija“

14/2/2019

0 Comments

 
Kas yra namai? Ar tai konkreti vieta, ar labiau pojūtis, kurį jaučiame toje vietoje? O gal tai dvasinė būsena? Kaip siejasi namai, kuriuose gyvename, su mūsų vidinių namų vaizdiniais?
Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti knyga „Namų psichologija
“. Tai išsami studija, kurioje visiems suprantamai ir kartu giliai apie namus kalbama iš įvairiausių, kartais netgi labai netikėtų perspektyvų. Namai čia – nuolat besikeičiantys, nuostabą keliantys ir kartu labai savi: ne tik prieglobstis, bet ir gyvenimo kūrybos erdvė.

Knyga „Namų psichologija“ kaip tik jums, jei:
  • kuriate savo namus,
  • jaučiate nenumaldomą vaikystės arba tiesiog kitokių namų ilgesį,
  • domitės interjero dizainu,
  • ieškote savo vietos pasaulyje.​​
Picture
Viršelio dailininkas Mindaugas Jakas
Su daugybės simbolių prasmių paaiškinimais, įkvepiančiais asmeniniais pasakojimais ir gairėmis, kaip kurti tikrai savus namus.​

Read More
0 Comments

Supamoji kėdė arba supimasis savo soste

7/10/2018

0 Comments

 
Supamoji kėdė, ko gero, nėra labai dažnai sutinkamas baldas šiuolaikiniuose namuose. Kiek dažniau galime pamatyti kur terasoje ar balkone kabantį supamą krepšį. Vaikams supimasis tokiame krepšyje, supamojoje kėdėje ar tiesiog sūpynėse sukelia itin daug džiaugsmo. Bet ir suaugusieji visai mielai pasisūpuoja tokiame krėsle.  

Ir čia vėl norisi pažvelgti į tai, kokias simbolines prasmes gali atskleisti baldas, šiuo atveju –supamasis krėslas. Jo funkcija galbūt net nėra labai aiški – nei tai kėdė, nei sūpynės, nei lopšys. Galbūt supamasis krėslas visa tai apjungia – tiek funkcine, tiek simboline prasme?
Kėdėje – kaip soste 
Kėdė, nors, atrodytų, itin paprastas, aiškią funkciją atliekantis baldas, iš tiesų gali pasirodyti netgi labai nepaprasta. Kėdės pirmtakas yra sostas, ant kurio sėdėdavo (ir dabar dar sėdi ) valdovai. Sėdėti soste reikšdavo ne tik būti valdžioje, dar daugiau – buvo manoma, jog sėdintys soste iš tiesų įsitaiso dievybei ant kelių  (The Book of Symbols).

Ir dabar, kai sėdamės ant kėdės, simboline prasme įsitaisome soste. Ir joje sėdėdami galime pasijausti savo namų (ar ofiso, kabineto) šeimininkais. Galbūt dėl to namuose ar kitoje svarbioje erdvėje taip norisi turėti savo kėdę. ​
Picture
The Iron Throne, „Game of Thrones“

Read More
0 Comments

Ar išdrįsime atidaryti spintą?

16/8/2018

0 Comments

 
Į namuose esančius daiktus galime žiūrėti kaip į tiesiog savo funkcijas atliekančius objektus. Bet galime juose pamatyti ir kitokią, simbolinę, prasmę, ir taip daugiau atskleisti, ką namai mums kalba, – tiek apie mus, tiek apie visuomenę, kurioje gyvename. Šiame įraše kviečiu kiek kitu kampu pažvelgti į spintą.
Spintos paslaptys
Vaikystėje spinta – puiki slėptuvių vieta. Juk taip gerai galima pasislėpti tarp joje kabančių ilgų paltų ar glaudžiai vienas prie kito sukabintų drabužių. Spinta su savo turtais gali sužadinti ir fantazijų pasaulį – „Narnijos kronikų“ herojai per spintą patenką į stebuklingą pasaulį, kuriame jų laukia visai kitokios užduotys, kur jų vaidmuo yra labai svarbus. Vaikų pamilta knygelių herojė Kakė Makė spintoje suranda tamsą, o kiek istorijų pasakoja spintoje surasti daiktai Tele Bim Bam dainoje „Mamos suknelė“.

Spinta, komoda, sekreteras turi paslapties, o tuo pačiu ir atskleidimo, atvėrimo simboliką. Juose galime slėpti daiktus ar patirtis nuo bet kokio pašalinio žvilgsnio, o kai atidarome spintos duris ar komodos stalčius, visa tai, kas buvo paslėpta, tampa matoma. G. Bachelard rašo, kad spintose, spintelėse, komodose glūdi paslaptys (galbūt visos šeimos istorija), kurias galima saugiai laikyti, o taip pat ir atverti.
Picture
www.deviantart.com/sarara182

Read More
0 Comments

Intuityvus blizgesio poreikis – iš kur jis?

10/3/2018

0 Comments

 
„Namą stačiau atskiromis dalimis, vadovaudamasis tik esamais konkrečiais poreikiais. Tik vėliau pamačiau, kaip visos dalys susijungė į prasmingą pavidalą ir tapo psichinės visumos simboliu. Bolingene aš jaučiuosi gyvenąs patį tikriausią savo gyvenimą, kur viskas atitinka mano esmę.“ 
Carl Gustav Jung
Visi vandens telkiniai yra neabejotinas traukos šaltinis kiekvienai gyvai būtybei. Tekančio vandens čiurlenimas, taip pat ir lietaus lašų ritmika yra vieni maloniausių ir labiausiai raminančių garsų, juk jie mums reiškia gyvybę – gryną ir švarų geriamą vandenį. Evoliucinės psichologijos atstovai su gyvybiškai svarbiu vandens poreikiu sieja ir tai, kodėl mums taip patinka blizgantys daiktai ar paviršiai – jie yra ne tik gražūs ir patrauklūs, bet taip pat instinktyviai asocijuojasi su švaraus gėlo vandens spindesiu. Skirtingų studijų rezultatai atskleidė, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji turi įgimtą polinkį rinktis blizgius objektus, ir šie objektai jiems sudaro šlapumo įspūdį. 
Šiandien man ši C. G. Jung citata labiausiai kalba apie tai, kaip intuityvus veikimas mus atveda iki prasmę suteikiančių rezultatų. Panašiai atsitiko ir man, kuriantis naujame kabinete. Atrodė, viską detaliai planavau, apmąsčiau, kaip viskas turėtų atrodyti, konsultavausi su kolege ir bendraminte architekte Gitana Valavičiūte, kuo labai džiaugiuos, tačiau finale kai kurie dalykai susidėliojo, atrodytų, neplanuotai, intuityviai. Vienas jų – pačiai visai netikėtai atsiradęs noras į interjerą įnešti žalvarinio blizgesio. ​​​​
Picture
STOCKHOLM dubenėlis, IKEA, www.ikea.lt
Mintys sukosi apie jaukumo poreikį, šilumos įnešimą per gelsvą blizgesį. Kai Gitana svečiavosi jau įrengtame kabinete, pasidžiaugė, kad įnešiau savo kūrybos, ir priminė, kaip metalo blizgesys siejamas su vandeniu ir jo tiekiama gyvybe. Tuomet man viskas dar labiau susidėliojo į savo vietas. ​Tad toliau – kiek minčių apie vandenį, blizgius objektus, ir kokią reikšmę jie mums turi. ​

Read More
0 Comments

Kai žiema ateina

5/12/2017

0 Comments

 
Winter is coming. Žiema ateina. Gali būti, kad daugeliui iš Jūsų ši frazė turi labai aiškią reikšmę ir asocijuojasi su HBO serialu „Game of Thrones“ arba „Sostų karai“, sukurtu pagal George R. R. Martin knygas.  Man  vakar ši frazė iškilo žvelgiant pro langą į nuostabiai apsnigtas eglių viršūnes – pagalvojau, kad dabar jau gal tikrai ateina žiema. Siejasi man winter is coming ir su garsiuoju HBO serialu, o taip pat ir su namais, jaukiu buvimu juose.  

„Šaltis ir drėgmė – taip pietiečiai apibūdina šiaurę. Tačiau tas, kas nėra patyręs šalčio, negali įvertinti namų židinyje degančios ugnies. Kas nėra patyręs lietaus, negali įvertinti stogo virš galvos. Tegul jie sau pietuose turi saulę, gėles ir netikrumą, mes – šiauriečiai – turime namus.“ – taip apie savo namus pasakoja vienas pagrindinių minėto serialo herojų Jon Snow (aktorius Kit Harington). Winterfell tvirtovė, esanti 
„Game of Thrones“ pasaulio šiaurinėje dalyje, apie kurią šis herojus ir kalba, per visą ilgą serialo istoriją bene labiausiai skamba kaip namai, į kuriuos jo herojams norisi sugrįžti. 
Picture
Nuotrauka: pinterest.com

Read More
0 Comments

Vidinė gynybinė siena - sauganti mus ar trukdanti būti pasaulyje?

13/11/2017

0 Comments

 
Ar esate kada patyrę, jog norite priartėti prie kito žmogaus ar žmonių, bet kažkokie vidiniai barjerai Jums trukdo, ir niekaip negalite to padaryti? O gal vidiniai barjerai tokie tvirti, kad net nebandote megzti artimesnių ryšių, bet stengiatės save įtikinti, jog esate vienišė/ius ir artimi santykiai tiesiog ne Jums? Galbūt yra buvę ir taip, kai, atrodo, jau esate taip arti stipraus ryšio pajautimo, bet išsigąstate būti įskaudinta/as ir pabėgate? Kas yra ta vidinė gynybinė siena kuri taip saugo nuo išorinio pasaulio ir trukdo užmegzti ryšį? O gal ji iš tiesų gelbsti nuo skaudžių patyrimų ir gali būti labai vertinga?
Picture
Jacek Yerka, „Dead End“

Read More
0 Comments

Prisijaukinti namus - Pterodaktilis.com

6/9/2017

0 Comments

 
Koks geras jausmas apima, kai netikėtai surandi atsiliepimą apie savo veiklą - jau praėjus nemažai laiko, jau įspūdžiams įgavus aiškesnį pavidalą, jaučiant ilgalaikius rezultatus. 

Už šį atsiliepimą esu labai dėkinga tinklaraščio Pterodaktilis.com autorei Veronikai Urbonaitei-Barkauskienei ir dalinuosi nuoroda į jos įrašą: „Prisijaukinti namus“. Kviečiu paskaityti jį visą - rasite jame atsiliepimą apie namų terapiją, o taip pat jaukiai asmeniškų ir, bent man, labai kalbančių minčių apie namus. 
0 Comments
<<Previous

    vidiniai namai


    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    ​Kai šulinyje atrandame saulę
    ​Vėlinėms artėjant: kai su vaikais kalbamės apie mirtį
    Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    ​Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Ar išdrįsime atidaryti spintą?
    Vidinė gynybinė siena - sauganti mus ar trukdanti būti pasaulyje?
    Vidinių namų fasadas
    ​
    Ką slepia užvertos vidinės durys?
    ​
    Apie namų terapiją
    ​
    Pastatyk savo pilį
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai

    Mus supanti erdvė


    Psichoterapinis kabinetas: asmeninė patirtis
    Apie gyvates, gyvybę ir biofilinį dizainą

    Skalbinių džiovimo ritualai arba kas slypi po kasdiene buitimi?
    Namų psichologija. Apie muziką, tylą ir bildesius
    ​Šakotis Motinos dienos proga. Namų psichologija
    ​Namų psichologija. Apipinti istorijomis
    Supamoji kėdė arba supimasis savo soste
    Intuityvus blizgesio poreikis - iš kur jis?
    Kai žiema ateina
    Prisijaukinti namus - Pterodaktilis.com
    ​Ar įmanoma prisijaukinti danų hygge?
    ​Interviu su psichologe ir architekte: kas būstą paverčia namais?
    ​Interjero psichologija - kas tai?
    Ar emocinis būsto pirkimas yra blogai?
    ​Apie namų terapiją
    ​
    Apie namus LRT KLASIKOS eteryje
    ​
    Šventėms artėjant: kur slypi namų židinio paslaptis?
    ​
    Namų interjero ritmas perimtas iš gamtos - išorinei ir vidinei harmonijai
    Namai, kuriuose gyvena istorijos
    Pojūčius žadinantys namai
    ​Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: kultūra
    ​
    Nuo savanų iki savų namų: gamtos pasaulis
    Apie savus namus LRT radijo eteryje
    Kokios „prisiminimų gėlės“ skleidžiasi Jūsų namuose?
    ​Pirmieji namai kūdikiui: emocinė ir kūniška artuma
    ​
    Kas svarbu kuriant vaikų ugdymui skirtą aplinką?
    Pastatyk savo pilį
    Motinos rankų saugumas
    Norėčiau turėti Tavo sparnus
    Prosenelių raštai
    Apgaulinga išorė?...
    Man važiuoja stogas.... Ar Tau visi namuose?
    ​
    Namai gamtoje gamta namuose
    ​
    Traukos centrai namų erdvėje
    ​
    Apie erdves, prieglobstį ir perspektyvą
    Gyventi pušų viršūnėse​
    ​
    Vakaro jaukumas
    ​
    Ramybės ir šėlsmo gelmės
    Truputis istorijos arba mano ieškojimai
    Įžangai

    Knyga


    užsiėmimų ciklas


    seminarai


    Atsiliepimai


    © Irma Skruibienė 2011-2024
    namuterapija.lt
    Picture
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • pradžia
  • apie namų terapiją
  • seminarai
  • užsiėmimų ciklas
  • tinklaraštis
  • kontaktai